- įkaitinis
- įkaitìnis, -ė adj. (2) NdŽ, į́kaitinis (1) DŽ → 1 įkaitas 1: Solonas savo eilėraščiuose giriasi pašalinęs nuo prasiskolinusiųjų žemės sklypų įkaitinius stulpus rš. Kreditoriai gauna patenkinimą bendrąja pretenzine tvarka, paliekant įkaitinių kreditorių patenkinimo pirmumo teisę rš. Įkaitinė skola rš. Įkaitinė teisė rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.